Šiandien, birželio 26 d., minima Tarptautinė kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda diena. 1987 metais šią dieną paskelbė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja.

Minint šią dieną aktyviai diskutuojama apie didėjančius narkotikų prekybos mastus, narkomanų amžiaus jaunėjimą. Nors neįmanoma visiškai išspręsti narkotinių medžiagų auginimo, gaminimo ir prekybos problemų, tačiau šeima, mokykla, Vyriausybė, kitos visuomeninės ir religinės organizacijos gali prisidėti prie narkomanų skaičiaus mažėjimo.

„Narkotikai kelia labai rimtą grėsmę žmonių sveikatai, saugumui ir gerovei. Todėl visuomenė, ypač jaunimas, turi būti intensyviai šviečiami apie greitą pripratimą prie narkotinių medžiagų ir jų mirtiną poveikį žmogaus organizmui. „Apsaugoti“ – nereiškia auginti vaiką šiltnamio sąlygomis ir izoliuoti jį nuo realaus gyvenimo. Vaikai turi žinoti, su kuo gali susidurti“ , – pasakojo Edita Semeškevičiūtė, Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro specialistė.

Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuras surinko dažniausius mitus ir faktus apie narkotikus ir jų paplitimą.

• Narkotikus dažniausiai ima vartoti asocialių šeimų vaikai. NE. Ši nuomonė prasilenkia su tikrove. Jaunatviškas maištas, smalsumas, galimas malonumas, nenoras išsiskirti iš kompanijos gali pastūmėti pabandyti narkotikų bet ką, o gauti kvaišalų darosi vis lengviau. Todėl narkotikus pradeda vartoti vaikai iš pasiturinčių, gerą socialinę padėtį užimančių šeimų. Narkomanija iš tamsių laiptinių, giliausių užkampių persikėlė į mokyklas, diskotekas, klubus, kitas jaunų žmonių susibūrimo vietas.

• Vieną kartą pabandžius narkotikų, nieko nenutiks. NE. Taip manyti klaidinga. Daugumai ir tas pirmas pabandymas sugriauna sveikatą ir gyvenimą. Paprastai priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų išsivystymą lemia keletas veiksnių. Pirmiausia, tai individualios asmens biologinės savybės – psichikos ir elgesio sutrikimai, silpni socialiniai įgūdžiai, atsakomybės ir valios stoka. Ne mažiau svarbi ir socialinė aplinka, t. y. silpni šeimos narių – tėvų ir vaikų – emociniai ryšiai, netinkama vaikų priežiūra ir auklėjimas, silpna mokymosi motyvacija, pamokų praleidinėjimas, palankios bendraamžių nuostatos į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, spaudimas ir raginimas pabandyti jų pavartoti, taip pat psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumas.

• Narkotikai suteikia euforiją ir malonumą. NE. Euforija gali būti tik trumpalaikė. Narkomanais dažniau tampa irzlūs, jautrūs, greitai netenkantys dvasinės pusiausvyros, pasiduodantys kitų įtakai jauni žmonės. Jei po pirmos dozės žmogus išgyvena trumpą euforiją, tai vėliau euforija silpnėja ir vystosi tolerancija – organizmo poreikis pakartotinai vartoti narkotinę medžiagą. Susergama narkomanija. Labai greitai malonūs pojūčiai dingsta ir atsiranda psichinė, o vėliau ir fizinė priklausomybė nuo narkotinių medžiagų. Tada narkotikai vartojami nebe dėl malonumo, o tam, kad normaliai jaustis.