Eglė Petrošiūtė – devyniolikmetė dainininkė, kartais grojanti fortepijonu, pati kurianti dainas ir jau antrą kartą dalyvausianti asociacijos AGATA jaunimo meistriškumo stovykloje. Save mergina apibūdina tiesiog kaip gerą žmogų, kuris bent jau kol kas savo kūrybą demonstruoja tik kartkartėm ir dar nedrąsiai. Pasak Eglės, reikia stengtis brandinti savo mintis, kad jos „išeitų“ į pasaulį kuo kokybiškesne forma.

Man pačiai teko matyti ir išgirsti, kaip dainuoji. Kaip pasiekei tokių pagirtinų rezultatų?

Visų pirma, dar vaikystėje buvau nukreipta į džiazo pusę. Mokiausi muzikos mokykloje ir supratau, kad noriu studijuoti džiazą.

Nukreipta? Kieno tai buvo įtaka?

Aišku, visų pirma, dėkoju tėvams, kad atvedė mane į muzikos mokyklą. Na, ir, žinoma, man pasisekė turėti labai gerus mokytojus. Taip nuolat būnant kartu su muzika, rezultatai ir pasiekiami.

Vadinasi, viskas dėl atkaklaus darbo?

Taip, pagrindinis faktorius – darbas. Aišku, reikia ir talento, bet jis nėra svarbiausias.

Trumpai papasakok apie savo pirmąją pažintį su muzika.

Pirmoji pažintis įvyko darželyje. Lankiau sostinės Dainorėlių darželį, ten privalomai reikėjo groti pianinu ir dainuoti. Sudalyvavome „Dainų dainelėje“. Po to pradėjau lankyti muzikos mokyklą, dar kelis kartus dalyvavau konkursuose, labiau susijusiuose su džiazu, tapau laureatė. Tai labai pastūmėjo rinktis muzikinį kelią, o galutinis apsisprendimas studijuoti džiazo vokalo specialybę įvyko būtent AGATOS stovykloje praeitais metais. Tuo metu kaip tik baigiau 12 klasių ir buvo apsisprendimo metas.

Tiesa, visi norėjo, kad studijuočiau ekonomiką...

O pati ne?

Būtent, širdyje tikrai to nenorėjau. Ir, kaip minėjau, galutinai suprasti padėjo AGATOS stovykla. Būdama toje erdvėje, kurioje gali realizuoti visas savo idėjas, patyriau didelį poveikį, stovykla padėjo atsiskleisti.

Ko dar išmokai šioje stovykloje?

Susipažinau su gerais muzikantais. Sutikau žmonių, kurie manimi patikėjo. Štai su viena mergina grojame iki šiol. Be to, dalyvavimas stovykloje padėjo išdrįsti realizuoti savo kūrybines mintis. Daug pagalbos suteikė nuostabūs mokytojai.

Vienas iš AGATOS stovyklos tikslų – puoselėti lietuvybę. Ar galėtum pasakyti, kad Tu savo atliekamomis dainomis irgi stengiesi dėl to?

Galiu pripažinti, kad anksčiau daugiau kurdavau anglų kalba, bet sudalyvavusi stovykloje susimąsčiau, kad reikia daugiau bandyti kurti lietuviškai.

Ir nuo to laiko daugiau kuri lietuviškų dainų?

Taip, nuo to laiko netgi bandau sau neleisti kurti angliškai. Juk kol esi Lietuvoje, reikia stengtis kurti lietuviškai. Stovykla padėjo pamąstyti apie Lietuvos kultūrinį paveldą, kad yra labai gražių liaudies dainų, kurias galima pateikti naujai, ir nereikia to užmiršti.