Nudizmas – kai kuriems įprastas, tiesa, šiek tiek keistas gyvenimo stilius. Kaip tai veikia aplinkinius, dažnai sutrinkančius nuo keistai besielgiančių žmonių?

Toleruoti ar netoleruoti?

Baimė kyla iš nežinojimo, o nežinojimas – iš klaidingų visuomenėje įsišaknijusių stereotipų, nenorėjimo pripažinti kitokio požiūrio ar tiesiog informacijos trūkumo. Kad neištiktų šokas, užsukus į vedybų jubiliejų švenčiančių sodo kaimynų kiemą, kviečiame iš arčiau susipažinti su nudizmo reiškiniu.

Į klausimus atsako gydytojas psichoterapeutas seksologas Viktoras Šapurovas.

Kas yra nudizmas?

Tai yra žmonių gyvenimo stilius. Viešose vietose, pvz., paplūdimyje, o dažnai ir namuose, jie vaikšto visiškai nusirengę, panašia dvasia auklėja ir savo vaikus. Praktikuojantys nudizmą paprastai geba išlikti santūrūs ir orūs toje aplinkoje, kur daugeliui tai būtų sudėtinga. Nudistai nebijo savo ir kitų žmonių nuogumo, moka taip suvaldyti savo jausmus, kad tai netrukdytų bendrauti, sugeba seksualiai nesusijaudinti būdami nuogi tarp kitų nuogų priešingos lyties atstovų.

Kaip gimė nudizmas?

Manoma, kad žmonių rūbai atsirado ne nuogam kūnui uždengti, bet todėl, kad žmonių populiacija paplito po visą pasaulį, taigi atkeliavo į vietoves, kur šalta. Paskui prisidėjo ledynmetis, reikėjo atlaikyti atšiauresnes sąlygas. Tai, kad rūbai pridengia kai kurias vietas, žmogus suvokė vėliau. O iš pradžių, būti tokiu kaip gamta sutvėrė, buvo natūrali žmogaus būsena.

Kuo nudizmas skiriasi nuo ekshibicionizmo?

Ekshibicionizmas yra būsena, kai žmogus demonstruodamas savo lytinius organus kitiems, dažniausiai vyrai merginoms, sukelia išgąstį, susidomėjimą, nuostabą ir dėl to patiria seksualinį malonumą. Netikėtai jo nuogumo užkluptos nepažįstamos moters reakcija ekshibicionistui sukelia erekciją ir orgazmą. Su nudizmu tai absoliučiai nieko bendro neturi. Jeigu nudistų paplūdimyje atsiranda pora, užsiimanti seksu, ji iš ten išprašoma.

Ar saugu į nudistų paplūdimį vestis atžalą?

Nudistų vaikai namuose mato savo tėvus nusirengusius, vėliau vedasi juos kartu į nudistų paplūdimius. Jei prie tokios gyvensenos nepratusį vaiką nutempsime į nudistų paplūdimį tada, kai jam jau 15 metų, tai, be abejo, gali jam sukelti šoką. O kai vaikas įpratęs prie nuogo kūno nuo vaikystės, tai paauglystės laikotarpiu jis nebus šokiruotas patekęs į tokią aplinką.

Ar tinkamai elgiasi tėvai, nuo vaikystės formuodami savo vaikams nudistinę pasaulėžiūrą, o ne leisdami jiems patiems, kai taps suaugę, pasirinkti?

Pasaulyje nudistų tikrai nėra daug ir problema yra ta, kad visi žmonės, kurie elgiasi kitaip nei dauguma, patiria visuomenės spaudimą. Tėvai, auklėdami savo vaikus nudistų dvasia, tarsi užprogramuoja juos, neva jie turi tam tikrą trūkumą. Tėvams atrodo, kad suteikia savo vaikui kažką labai gero, bet iš tiesų yra atvirkščiai. Užaugęs toks žmogus nuolat paklius į situacijas, kuriose reaguos kitaip nei visi. Žmonių visuomenėje jaustis kitokiu yra labai skausminga. Tai ir konfliktai, ir aplinkinių atstūmimas, nepakantumas. Iš esmės tai susiaurina socialinius kontaktus, o socialiniai kontaktai, pripažinimas ir įvertinimas žmogui yra labai svarbūs.