Trakų salos pilis, kuri Galvės ežero saloje iškilo kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto iniciatyva – vienas iš labiausiai Lietuvoje lankomų objektų. Ši Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija apipilta daugybe legendų. Viena iš jų pasakoja, kad pilyje galima išvysti patį didįjį kunigaikštį Vytautą.

Ar yra legendoje bent kruopelytė tiesos? Gal pilyje, kuriai jau daugiau kaip 600 metų, iš tikrųjų gyvena kažkas, ko nemato paprasti turistai? Tai patikrinti ir vienai nakčiai tapti „vaiduoklių medžiotojais“ kartu su Balsas.lt žurnalistais pasiryžo bioenergetikė Jūratė Malinauskienė bei tarologas Leopoldas Malinauskas.

Gidės: senoje pilyje vaiduokliai privalomi

Vėlyvą vakarą, beveik prieš vidurnaktį pilies kieme Balsas.lt komandą pasitikusios Trakų istorijos muziejaus gidės Irena Potocka ir Dalia Dziedravičienė pasakoja, kad buvusi jų kolegė Galina Bogdel (1952-1995), kuri surinko šio krašto legendas ir išleido knygelę „Trakų krašto legendos ir pasakos“, joje aprašė ir tai, ką esą patyrė jos tėvas, kadaise dirbęs pilyje sargu.

Gidės I. Potocka ir D. Dziedravičienė pasipuošė viduramžių stiliumi (nuotr. Balsas.lt)

„Toje legendoje pasakojama, kad vieną naktį sargas pamatė virš ežero švytėjimą ir riterio galvą. Jis labai nustebo, nežinojo kaip tai paaiškinti. Paskui pasižiūrėjo į pilį, ir virš pietvakarių bokšto pamatė Vytautą su ilgu pasiaustu“, – pasakojo I. Potocka.

Jos teigimu, buvo ir daugiau žmonių, kuriuos aplankė tokie regėjimai. „Vadinasi, kažkokios dvasios gyvena šioje pilyje. Visose pilyse gyvena dvasios. Senoje pilyje turi būti vaiduoklių“, – šypteli gidė.

Gidės pasakoja, kad tie, kurie pilyje matydavę ką nors neįprasta, paprastai matydavo būtent Vytautą Didiįjį – kunigaikštis visuomet naudojosi pietvakariniu bokštu ir ta pačia anga, o vartai kažkodėl visuomet būna neužrakinti. Lygiai taip, kaip aprašyta legendoje.

Joje pasakojama, kad anuomet pilyje dar nebuvo specialios įrangos, ir naktimis visoje didžiulėje teritorijoje budėdavo tik du sargai, kurie kas naktį keisdavosi. Vienas iš jų ir buvęs knygelės autorės tėvas.

,,Vieną vasaros vakarą dangų užtemdė juodi debesys, sušniokštė stiprus vėjas. Siūbtelėjo lietus. Pilies kieme kažkas šaižiai cypė ir girgždėjo. Antonas išėjo į kiemą ir pamatė, kad pilies kiemo vartai atviri. (...) Sargas nustebo. Juk buvo užrakinęs.(...) Nusprendė patikrinti ir įėjimo į pilį vartus. Pamatė, kad ir šie vartai atidaryti. (...) Pamiršo užsklęsti vartus? Antonas išsitraukė raktus ir pabandė užrakinti didžiuosius vartus. Bet kažkas pasiodė ne taip. Pakėlęs galvą išvydo keistą švytėjimą virš putojančio ežero bangų. (...) baltas švytėjimas  pamažu pavirto į riterio galvą“.

Toliau pasakojama, kad sargas pabandė esą norėjo bėgti, tačiau negalėjo. Ir tuomet pamatė antrąjį švytėjimą.