Šiaulių apygardos teismas atvertė septyniolikmetės Nedos nužudymo bylą. Teisiamųjų suole – Š. Šalkauskio gimnazijos mokinės Viktorija Vaitiekaitytė bei Viktorija Lietuvninkaitė. Abi devyniolikmetės.

Juokaudama apie mirtį septyniolikmetė Neda net neįtarė, kad eina į pasalą, o į ją viliojančios bendramokslės V. Vaitiekaitytė ir V. Lietuvninkaitė jau paruošusios kraupią kruviną puotą.

„Šiandien po pietų eisiu susitikti su Viktorija Vaitiekaityte“, – praeitų metų liepos 14-osios rytą kompiuteriu susirašinėdama su savo bendramoksle Agne tokią žinutę nusiuntė septyniolikmetė šiaulietė Neda. Perskaičiusi Agnė tiesiai paklausė – gal Neda sukvailiojusi? Juk Šiaulių S. Šalkauskio gimnazijoje, kurioje jos visos trys kartu mokėsi, V. Vaitiekaitytė garsėjo kaip „šizė“.

V. Vaitiekaitytė, kurią visi vadino Vika, išsiskyrė iš bendraamžių būrio ir tuo didžiavosi. Ji dievino ne tik juodus drabužius, auskarus, tatuiruotes, bet ir niūrią muziką, taip pat vakarėlius su panašios pasaulėžiūros jaunimu, o ten apsvaigusi vapaliodavo apie mirtį bei savižudybes. Vika į gimnaziją ateidavo plaukus nusidažiusi juodai ir piktai iš padilbų žvelgdavo į bendraamžius.

Pranašingi juokai

Neda Račkauskaitė nebuvo V. Vaitiekaitytės draugė. Greičiau atvirkščiai. Vika nepatikliai šnairavo į Nedą, kartą netiesiogiai net pagrasino, todėl Agnė ir klausė, ką draugė pametusi pas „piktąją šizę“. Atrašiusi, kad paprasčiausiai pasirinksianti „pletkų“, atsisveikindama N. Račkauskaitė Agnei juokais parašė šiandien būsianti nužudyta. Humoro jausmo nestokojanti Agnė pasiūlė mirties proga dailiai apsirengti. „Jei kas, aš mėgau baltas rožes, – baigė susirašinėti Neda. Tada išjungė kompiuterį, įšoko į juodus džinsus ir užsimetė juodą striukę. Močiutei, kuri tomis dienomis gyveno tėvų bute, ji pasakė iš draugų grįšianti vakare ir išskubėjo į miestą.

Juokaudama apie savo mirtį ir baltas laidotuvių rožes Neda net neįtarė, jog iš tiesų išpranašavo savo mirtį – jau po trejeto valandų jos nebebus...

Motinos nuojauta

Nedos motina Dalia Račkauskienė teisme liudijo, kad dukros dingimo dieną ji su savo vyru, tolimųjų reisų vairuotoju Vytautu Račkausku, buvo išvykę į užsienį. Kad 17 metų dukra neliūdėtų namie viena, D. Račkauskienė buvo paprašiusi savo motinos Bronislavos pagyventi jų bute ir palaikyti anūkei kompaniją.

Liepos 14-ąją sutuoktiniai Račkauskai jau važiavo namo. D. Račkauskienė kas kelios valandos skambino Nedai ir labai sunerimo, kai po pietų dukra nustojo atsiliepti. Moteris nedelsdama paskambino savo motinai ir paprašė ko nors imtis.

Močiutė nuskubėjo į artimiausią prekybos centrą papildyti savo mobiliojo telefono sąskaitos. „Eidama į parduotuvę pastebėjau dvi tamsiai apsirengusias merginas su dviračiais. Jos vežė kažkokius maišus. Vėliau, atskleidus nusikaltimą, supratau, kad, be abejonės, mačiau savo anūkės žudikes, vežančias paslėpti jau sudorotą, supjaustytą Nedos kūną... Tik tada man ne tai rūpėjo“, – jaudindamasi teisme pasakojo žilagalvė nužudytosios močiutė.