Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius gina aukštojo mokslo reformą ir tvirtina, kad nieko joje nekeistų, jei turėtų galimybę pradėti ją iš naujo. Dėl reformos ateities ministras sako esąs ramus - Konstitucinio Teismo įžvelgti trūkumai, jo teigimu, buvo pašalinti nekeičiant esmės, o kitų partijų priešrinkiminiuose pasiūlymuose jis nematąs nieko, kas galėtų ją pakeisti.

Apie padėtį šalies aukštajame moksle ir aukštojo mokslo reformą su ministru naujų mokslo metų pradžios proga kalbėjosi naujienų agentūra ELTA.

ELTA: Ministre, kaip vertinate aukštojo mokslo reformos eigą? Jei dabar turėtumėte galimybę pradėti ją iš naujo, ką keistumėte?

G. Steponavičius: Pagrindinių reformos principų jokiu būdu neatsisakyčiau. Daug kas įsivaizduoja, jog reforma - priimtas vienas sprendimas, po kurio iš karto įvyksta kokybės pokytis. Taip nėra. Kad pokyčiai įvyktų, turi darniai veikti visos grandys.

Reformos tikslus mes visi puikiai suprantame - aukštojo mokslo kokybės kilimas, prieinamumo didinimas, konkurencinio pranašumo regione kūrimas. Nematau efektyvesnių sprendimų to siekti negu skatinant konkurenciją, vykdant vadybos reformą ir atveriant aukštąsias mokyklas visuomenei. Būtent tai ir yra daroma.

Reforma buvo tam tikras sukrėtimas visai sistemai, tačiau ji tikrai prisidėjo prie aukštojo mokslo kokybės augimo daugelyje šalies aukštųjų mokyklų. Pirmaisiais reformos metais mes stengėmės šalinti tam tikrus trūkumus, kuriuos pastebėjome tik jai vykstant, tačiau reformos esmė išliko nepakitusi.

ELTA: 2011 m. gruodį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Mokslo ir studijų įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Tuomet teigėte, kad priimsite tokius įstatymo pakeitimus, kad "reforma būtų negrįžtama", ar tai pavyko padaryti?

G. Steponavičius: Mes stengėmės, kad po šio sprendimo redaguojant įstatymą nebūtų nukrypta nuo reformos pamatinių principų. Manau, mums tai pavyko. Rotacijos dažnumo ar aukštųjų mokyklų valdymo tvarkos koregavimas nepakeitė paties modelio.

Skaudžiausias dalykas, man sunkiai suprantamas žvelgiant iš konstitucinės doktrinos logikos, buvo, kad krepšeliai negali eiti į nevalstybines aukštąsias mokyklas. Tai diskriminuoja, apriboja studentų pasirinkimo laisvę ir neleidžia visoms aukštosioms mokykloms konkuruoti vienodomis sąlygomis.

Bet radome sprendimą - studijų stipendiją, kurią įstojęs į nevalstybinę aukštąją mokyklą studentas gali gauti, jei turi atitinkamą stojamąjį balą. Tik šių metų priėmime gal ne visi studentai dar suprato, kad tokia galimybė buvo.

ELTA: Po Konstitucinio Teismo sprendimo taip pat sakėte, kad jis gali būti susijęs su tuo, kad 7 iš 9 teisėjų dirba viename suinteresuotame universitete. Ar vis dar taip manote?

G. Steponavičius: Nebenoriu šitos temos eskaluoti, nes bet kokiu atveju sprendimas priimtas ir jį reikia įgyvendinti. Bet man lieka negeras jausmas apie sprendimo objektyvumą. Manau, kad žvelgiant į ateitį, tai galėtų būti gera pamokanti istorija, kad ne tik politikai, bet ir aukščiausios teisinės institucijos gali būti šališkos, kai priimami tam tikri sprendimai.