Meteoritas. NASA nuotr.  (nuotr. Balsas.lt)

Meteoritas. NASA nuotr. (nuotr. Balsas.lt)

 Prieš 80 metų, 1933 metų vasario 2 dieną, iš dangaus virš Žemaitkiemio Ukmergės rajone pabiro ugninis meteoritų lietus. Daugeliui to meto žmonių pasirodė, kaip rašė spauda, kad atėjo pasaulio pabaiga. Tuomet mokslininkams pavyko surinkti daugiau kaip 40 kilogramų meteoritų, kurių didžiausi svėrė kelis kilogramus.

Vilniaus universiteto profesorius, geologas Gediminas Motuza teigia, jog nuo to laiko Lietuvoje daugiau meteoritų nukritimo atvejų nebuvo užfiksuota.

Anot geologo, krentantys meteoritai – įprastas reiškinys. Jie krenta nuolat, tačiau ne visada pasiekia Žemės paviršių.

„Kosmose, juostoje tarp Marso ir Jupiterio, skraido apie 400 tūkst. asteroidų. Kartais jie iškrypsta iš savo kelio. Žemė juos pasigauna savo traukos lauku, tad jie ant jos ir nukrenta“, – aiškino G. Motuza.

Mokslininkas teigia, kad meteoritas – tai uolienos gabalas, asteroido nuolauža, nukritusi ant Žemės, kurią mes galime pačiupinėti ir tirti.

„Didžiausias nustatytas meteoritas, išlikęs uolienos gabalas – tai Hobos meteoritas, prieš maždaug 80 tūkst. metų nukritęs Namibijoje. Jis sveria apie 60 tonų“, – pasakojo G. Motuza.

Pasak jo, aiškios ribos tarp meteoritų ir asteroidų nėra, nes tai panašios kilmės kosminiai kūnai. „Kartais į Žemę nukrenta daug stambesni kosminiai kūnai, kuriuos mes vadiname asteroidais ir kurie sukelia daug rimtesnius padarinius – sprogimus, išmuša didžiulius kraterius, kurių skersmuo siekia šimtus kilometrų“, – LRT radijui teigė geologas.

Pašnekovo teigimu, prieš 80 metų Ukmergės rajone iš dangaus pabirusius meteoritus pastebėjo netoli Žemaitkiemio esančio Kliepšių kaimo gyventojai. Kadangi tuomet buvo pasnigę, nukritę dangaus kūnai buvo gerai matomi.

„Nuolaužų rinkimą organizavo vietos policininkas. Jis iš karto iš Kauno pakvietė Vytauto Didžiojo universiteto atstovus. Buvo sudaryta grupelė mokslininkų, jai vadovavo profesorius Mykolas Kaveckis. Vietos gyventojų ir mokslininkų pastangomis buvo surinkta apie 44 kilogramai nuolaužų. Jos buvo įvairaus dydžio – nuo kelių kilogramų iki kelių šimtų gramų“, – pasakojo G. Motuza.

Didžioji dalis Žemaitkiemio meteoritų saugoma Vilniaus universitete, tačiau mažesni gabalai iškeliavo į Čekijos, Rusijos, Anglijos muziejus.

„Paprastai meteoritais keičiamasi, taip jie pakliūna į platesnį tyrimų ratą, į mokslinę apyvartą. VDU M. Kaveckio pastangomis turėjo gerus ryšius su Čekijos aukštosiomis mokyklomis, Prahos mokslo įstaigomis. Buvo keičiamasi ir meteoritais, ir mineralais, kurie papildė mūsų geologijos muziejų. Tokiu būdu ir keletas Žemaitkiemio meteoritų nuolaužų iškeliavo į Čekijos ir kitus pasaulio muziejus, kur jie tiriami“, – LRT radijui kalbėjo G. Motuza.

Anot jo, pasaulyje surasta apie 40 tūkst. nukritusių meteoritų, maždaug tūkstančio jų kritimas buvo stebėtas. Lietuvoje nustatyti vos keli meteoritų kritimo atvejai. Du jų – XIX amžiuje. XX amžiuje, 1908 metais, Žemaitijoje nukrito Naujojo Projekto meteoritas, 1929 metais Anykščių rajone nukrito Andrioniškio meteoritas, 1933 metais meteoritai pabiro netoli Žemaitkiemio.

„Po Žemaitkiemio daugiau tokių kritusių meteoritų atvejų nebuvo nustatyta“, – pastebi geologas.

Skaityti komentarus 1 Parašyk komentarą


    Mokslas

    DNR dailininko akimis. DNA.org iliustr.  (nuotr. leidėjų)
    Prof. V. Kučinskas: ištyrus genus, bus galima išvengti daugelio ligų 2014.12.20 12:42  Vaida Ražaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Ištyrus genomą, paaiškėjo, kad atskiras žmogus turi daug individualių savybių, kurios lemia įvairius jo požymius, tarkim, išvaizdą, sveikatą, intelektinius sugebėjimus, atsaką į vaistus, sako genetikos tyrimų pradininkas Lietuvoje Vaidutis Kučinskas. „Galima ...
    Lokys
    Europoje atsigavo prie išnykimo ribos buvusių vilkų, lokių ir lūšių populiacijos 2014.12.19 16:37 Europos stambiųjų plėšrūnų, tokių kaip pilkųjų vilkų, rudųjų lokių, lūšių ir ernių, populiacijos, kurios XX a. pradžioje buvo priartėjusios prie išnykimo ribos dėl medžioklės ir mažėjančių buveinių, dabar vėl suklestėjo, nustatė tyrėjai. Tokią padėtį atskleidė tarptautinės tyrėjų grupės studija, vykdyta visame žemyne, ...
    Kamieninės ląstelės (nuotr. leidėjų)
    Japonijoje pripažinta, kad nepavyko perprogramuoti ląstelių 2014.12.19 14:15 Japonijoje įtakingas tyrimų centras pripažino, kad nesugebės rasti lengvo būdo įprastas ląsteles perprogramuoti į kamienines, nors anksčiau tokį būdą žadėjusi mokslininkė Haruko Obokata net buvo tapusi mokslo pasaulio žvaigžde. Dabar ji traukiasi pripažinusi savo klaidas, o kolegos ją kaltina net klastojus savo tyrimus. ...
    Arktis (nuotr. SCANPIX)
    Besibaigiantys metai žada būti karščiausiais 2014.12.19 14:08 Metų pabaigoje įprasta apžvelgti nuveiktus darbus, pasiektus tikslus ir išsikelti naujas užduotis bei siekiamybes kitiems metams. Mokslininkai taip pat užsiima panašia veikla tik jų atlikti tyrimai dažniausiai atskleidžia ne itin džiuginančius rezultatus. Taip nutiko ir šįkart. Išanalizavę tūkstantmečio temperatūrų ...
    Žmogus ar robotas?
    Baiminkitės dirbtinio kvailumo, o ne dirbtinio intelekto 2014.12.19 12:26 Fizikas Stephenas Hawkingas mano, kad kompiuteriai gali aplenkti žmones ir užgrobti pasaulį. Dirbtinio intelekto ekspertas Markas Bishopas teigia, kad niekada netapsime silicio vergais. Nedažnai nutinka, kai reikia pasakyti, kad visų mylimas genijus Stephenas Hawkingas klysta, tačiau, pasak M. Bishopo, dabar yra būtent ...
    Žmonės. S. Tunicko nuotr.  (nuotr. SCANPIX)
    „Antropoceno observatorijos“ kūrėjai: ar tikrai viską kontroliuojame? 2014.12.18 13:27 Kaune šį savaitgalį viešės Londono Goldsmito universiteto moksliniai darbuotojai, architektai Ann-Sofi Ronnskog ir Johnas Palmesino. Gruodžio 19 dieną 13 valandą vyksiančioje ciklo „Zooetika” paskaitoje KTU „Santakos“ slėnyje jie pristatys savo dokumentinį projektą „Antropoceno observatorija“, teigiama organizatorių ...
    Siccar Pointas (nuotr. Wikipedia)
    Kaip suprasti gilųjį laiką? (3) 2014.12.18 12:02 1788 m. birželį škotų geologas Jamesas Huttonas pakvietė kolegas Johną Playfairą ir Jamesą Hallą į Siccar Pointą Berwickshire`o pakrantėje. Paprasto mirtingojo akiai šis uolėtas kyšulys pasirodytų esąs amžinas ir nekintantis. Bet J. Huttonas ir jo bendrakeleiviai išmanė geriau. Kaip vėliau rašė J. Playfairas: „Atrodė, ...
    DNR dailininko akimis. DNA.org iliustr.  (nuotr. leidėjų)
    Lietuvoje – naujos kartos žmogaus genomo sekos tyrimai 2014.12.18 09:10 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedroje vykdyto projekto „Lietuvos populiacijos genetinė įvairovė ir sandaros kitimai, susiję su evoliucija ir dažniausiai paplitusiomis ligomis“ metu buvo atlikti reikšmingi naujos kartos molekuliniai genetiniai tyrimai. Juose dalyvavo 1000 ...
    Marso panorama. (NASA nuotr.)
    Astronomas: ežeras – didesnis gyvybės Marse įrodymas nei metano likučiai 2014.12.17 22:05 Metano dujų likučiai neįrodo gyvybės egzistavimo Marse, o kiti surinkti įrodymai tėra daliniai, įsitikinęs astronomas Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Gunaras Kakaras. Jo teigimu, įrodymai, kad raudonosios planetos Geilo krateryje telkšojo ežeras yra svarbesnis gyvybės įrodymas. Anot G. Kakaro neatsakytas ...
    Etiopijos gydytoja tikrina oro uosto keleivės temperatūrą (nuotr. SCANPIX)
    Ebolos virusas 2015-aisiais: liepto galas žudikui? 2014.12.17 09:31  Po kelių dešimtmečių, kai rengė trumpus, žudikiškus antpuolius iš centrinės Afrikos miškų, Ebolos karštligė 2014 metais virto pasauline grėsme, bet galingas jos protrūkis gali pranašauti ir jos smukimą, mokslininkams skubant nustumti ją į medicinos istorijos išnašas. Nuo vienintelio užsikrėtimo atvejo skurdžioje ...
    Ūkas NGC 6334 Skorpiono žvaigždyne ir didžiulių žvaigždžių spiečius Pismis 24 (nuotr. NASA)
    Kaip iš tiesų atrodo kosmosas? 2014.12.16 23:07 Juk žiūrėti į fantastiškus kosminio teleskopo "Hubble" giliojo kosmoso kadrus yra pasiutusiai smagu, ar ne? Jie tokie nuostabūs, spalvingi, pasakiški. Fantastiški. Bet ar kada nors teko susimąstyti, kaip kerintis Laivo kilio ūkas (žr., titulinę iliustraciją) arba užburiantys planetiškieji ūkai atrodytų iš arčiau? Neteko? ...
    Tamsioji medžiaga turėtų paaiškinti astronominių stebėjimų prieštaringumus. NASA nuotr.  (nuotr. Balsas.lt)
    Pirmą kartą užfiksuotas paslaptingos tamsiosios medžiagos signalas (1) 2014.12.16 16:15 Tamsioji medžiaga, mokslininkų nuomone, sudaro apie 85 procentus mūsų Visatos masės, bet ji tokia neapčiuopiama, kad astrofizikai turėjo plušėti ištisus dešimtmečius, kol, regis, pagaliau pirmą kartą užfiksavo jos signalą. Nors mokslininkai tamsiąją materiją gali tirti netiesiogiai stebėdami jos gravitacinį poveikį ...
    Profesorius Timothis Mortonas (nuotr. leidėjų)
    KTU viešėsiantis profesorius T. Mortonas: „Ekologinė katastrofa jau įvyko“ 2014.12.16 13:56 Šį penktadienį KTU „Santakos” slėnyje savo veiklą pristatys žymus filosofijos ir ekologijos knygų autorius, profesorius Timothis Mortonas. Kartu su išradėja Jae Rhim Lee ir architektais Johnu Palmesino ir Ann-Sofi Rönnskog, jis užbaigs Kauno technologijos universitete (KTU) gruodį vykstantį viešų ...
    Mokslopieva.lt (nuotr. leidėjų)
    „Mokslo pievos“ tyrėjai pristatys naujausius metų tyrimų rezultatus 2014.12.16 13:46 Kaip Lietuvoje veikia virtualūs socio-politiniai tinklai, ką gyventojai mano apie krašto gynybą ir ar patys atskirtų priešo tanką, ar įmanoma išmokyti kompiuterį jausti ir atpažinti žmogaus emocijas balse, kuo išskirtinė Piterio Peno karta ir kaip iš tikrųjų balsuoja Seimo nariai? – tai tik kelios temos, kurias 2014 ...
    Bulvidoras (nuotr.  „Thompson and Morgan“)
    Bulvidoras – augalas, ant kurio šakelių noksta pomidorai, o šaknys brandina bulves 2014.12.16 12:00  Ant augalo, pavadinto niekam negirdėtu bulvidoro vardu, šakelių noksta pomidorai, o jo šaknys brandina bulves. Jungtinėje Karalystėje, Ipsviče, veikianti sodininkystės įmonė „Thompson and Morgan“ išvedė bulvių ir pomidorų hibridą. Vienas toks augalas gali išauginti iki 500 pomidoriukų ir ne vieną kilogramą bulvių. ...
    Gėlavandenė sraigė (nuotr. wikipedia.org)
    Sraigės pražudo daugiau žmonių nei visi laukiniai plėšrūnai kartu sudėjus (2) 2014.12.15 20:13  Rodytųs, daugiausiai žmonių gyvybių faunos pasaulyje turėtų pasiglemžti laukiniai plėšrūnai – pvz., liūtai, lokiai, rykliai. Pasirodo, tokie nekalti sutvėrimai kaip gėlavandenės sraigės vidutiniškai nužudomų žmonių skaičiumi lenkia visus laukinius Žemės plėšrūnus kartu sudėjus. O nudaigoja jos per metus vidutiniškai ...
    Kiaulės (nuotr. SCANPIX)
    Siekdami geriau suprasti širdies ligas mokslininkai eksperimentuoja su kiaulėmis 2014.12.13 21:32 Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai vykdo eksperimentus, kurie ateityje padės gydyti širdies ritmo sutrikimų turinčius pacientus. Pasak specialistų, tokie tyrimai pasaulyje dar nebuvo atlikti. Kad rezultatus būtų galima taikyti praktikoje ...
    Mokslo sriuba
    „Mokslo sriuba“: apie vieną iš didžiausių mokslo iššūkių 2014.12.13 13:11 Mes visi esame bendros kilmės. Medžiai, žuvys, paukščiai. Visi esame kilę iš vieno protėvio, iš vienos ląstelės. Kaip galėjo atsirasti tokia milžiniška gyvybės įvairovė? Manoma, taip yra dėl DNR mutacijų. Pavyzdžiui, sprogsta žvaigždė. Į Žemę skrieja didelės energijos dalelės. Kažkoks organizmas juda į priekį ir netikėtai ...
    Gyvosios archeologijos dienos  Kernavėje (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
    Etnokosmologas: saugant tik materialų paveldą, liks tik tauta ant piliakalnių (1) 2014.12.12 14:39 2015 metus paskelbus Etnografinių regionų metais, etnokultūros puoselėtojai diskutuoja, kaip visuomenei išaiškinti regionų savitumo prasmę ir svarbą. Kaip teigia etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, jaunąją kartą būtina mokyti, kad etnokultūra nėra vien muziejinė vertybė. „Jeigu mokslinėse konferencijose badytume apčiuopti, ...
    Archeologiniai tyrimai Egipte (nuotr. SCANPIX)
    Egipte rastas senovės karalienės kapas 2014.12.12 14:16 Egipto ir prancūzų archeologų komanda Luksore atrado Ramzių periodo karalienės kapą, ketvirtadienį paskelbė Senienų ministerija. „Tyrimas tęsiasi, siekiant nustatyti faraono, už kurio ji buvo ištekėjusi, vardą“, – sakoma pareiškime. Ramzių periodo – 19-osios dinastijos (1314-1200 m.pr.m.e.) ir 20-osios dinastijos ...

    Oras Lietuvos žemėlapyje

    Pirmadienis, 2014 m. gruodžio 22 d.
    Alytus
    0
    3.1 m/s
    Kaunas
    +1
    3.6 m/s
    Vilnius
    0
    3.1 m/s
    Panevėžys
    0
    2.2 m/s
    Klaipėda
    +1
    3.1 m/s
    Šiauliai
    0
    2.2 m/s
    Utena
    0
    3.1 m/s

    Vilnius

    Debesuota
    0
    Debesuota
    Toks jausmas lyg būtų -18
    «
    Dėkojame už išsakytą nuomonę!