Meteoritas. NASA nuotr.  (nuotr. Balsas.lt)

Meteoritas. NASA nuotr. (nuotr. Balsas.lt)

 Prieš 80 metų, 1933 metų vasario 2 dieną, iš dangaus virš Žemaitkiemio Ukmergės rajone pabiro ugninis meteoritų lietus. Daugeliui to meto žmonių pasirodė, kaip rašė spauda, kad atėjo pasaulio pabaiga. Tuomet mokslininkams pavyko surinkti daugiau kaip 40 kilogramų meteoritų, kurių didžiausi svėrė kelis kilogramus.

Vilniaus universiteto profesorius, geologas Gediminas Motuza teigia, jog nuo to laiko Lietuvoje daugiau meteoritų nukritimo atvejų nebuvo užfiksuota.

Anot geologo, krentantys meteoritai – įprastas reiškinys. Jie krenta nuolat, tačiau ne visada pasiekia Žemės paviršių.

„Kosmose, juostoje tarp Marso ir Jupiterio, skraido apie 400 tūkst. asteroidų. Kartais jie iškrypsta iš savo kelio. Žemė juos pasigauna savo traukos lauku, tad jie ant jos ir nukrenta“, – aiškino G. Motuza.

Mokslininkas teigia, kad meteoritas – tai uolienos gabalas, asteroido nuolauža, nukritusi ant Žemės, kurią mes galime pačiupinėti ir tirti.

„Didžiausias nustatytas meteoritas, išlikęs uolienos gabalas – tai Hobos meteoritas, prieš maždaug 80 tūkst. metų nukritęs Namibijoje. Jis sveria apie 60 tonų“, – pasakojo G. Motuza.

Pasak jo, aiškios ribos tarp meteoritų ir asteroidų nėra, nes tai panašios kilmės kosminiai kūnai. „Kartais į Žemę nukrenta daug stambesni kosminiai kūnai, kuriuos mes vadiname asteroidais ir kurie sukelia daug rimtesnius padarinius – sprogimus, išmuša didžiulius kraterius, kurių skersmuo siekia šimtus kilometrų“, – LRT radijui teigė geologas.

Pašnekovo teigimu, prieš 80 metų Ukmergės rajone iš dangaus pabirusius meteoritus pastebėjo netoli Žemaitkiemio esančio Kliepšių kaimo gyventojai. Kadangi tuomet buvo pasnigę, nukritę dangaus kūnai buvo gerai matomi.

„Nuolaužų rinkimą organizavo vietos policininkas. Jis iš karto iš Kauno pakvietė Vytauto Didžiojo universiteto atstovus. Buvo sudaryta grupelė mokslininkų, jai vadovavo profesorius Mykolas Kaveckis. Vietos gyventojų ir mokslininkų pastangomis buvo surinkta apie 44 kilogramai nuolaužų. Jos buvo įvairaus dydžio – nuo kelių kilogramų iki kelių šimtų gramų“, – pasakojo G. Motuza.

Didžioji dalis Žemaitkiemio meteoritų saugoma Vilniaus universitete, tačiau mažesni gabalai iškeliavo į Čekijos, Rusijos, Anglijos muziejus.

„Paprastai meteoritais keičiamasi, taip jie pakliūna į platesnį tyrimų ratą, į mokslinę apyvartą. VDU M. Kaveckio pastangomis turėjo gerus ryšius su Čekijos aukštosiomis mokyklomis, Prahos mokslo įstaigomis. Buvo keičiamasi ir meteoritais, ir mineralais, kurie papildė mūsų geologijos muziejų. Tokiu būdu ir keletas Žemaitkiemio meteoritų nuolaužų iškeliavo į Čekijos ir kitus pasaulio muziejus, kur jie tiriami“, – LRT radijui kalbėjo G. Motuza.

Anot jo, pasaulyje surasta apie 40 tūkst. nukritusių meteoritų, maždaug tūkstančio jų kritimas buvo stebėtas. Lietuvoje nustatyti vos keli meteoritų kritimo atvejai. Du jų – XIX amžiuje. XX amžiuje, 1908 metais, Žemaitijoje nukrito Naujojo Projekto meteoritas, 1929 metais Anykščių rajone nukrito Andrioniškio meteoritas, 1933 metais meteoritai pabiro netoli Žemaitkiemio.

„Po Žemaitkiemio daugiau tokių kritusių meteoritų atvejų nebuvo nustatyta“, – pastebi geologas.

Skaityti komentarus 1 Parašyk komentarą


    Mokslas

    Jei paukščiai skrenda sunkvežimyje, ar jis palengvėja?  (nuotr. YouTube)
    Jei paukščiai skrenda sunkvežimyje, ar jis palengvėja? 2015.01.27 12:04 Šį klausimą sprendė JAV laidos „Mythbusters“ kūrėjai, pripildę balandžiais sunkvežimį, kurį svėrė, kol balandžiai skrido. Panašu, šiek tiek teisybės yra, kad sunkvežimio vairuotojas, vežantis paukščius, gali palengvinti krovinį, priverdamas juos skristi – bet jis taip pat ir pasunkėja. Taip sako Davidas Lentinkas iš ...
    Vilniaus universitetas. „Wikipedia“ (Alma Pater)nuotr.  (nuotr. Balsas.lt)
    VU konferencijoje „Open Readings 2015“ laukiama mokslininkų iš užsienio 2015.01.27 10:35 58-osios tarptautinės studentų konferencijos „Open Readings 2015“ organizatoriai jau dėlioja paskutines detales, nors iki konferencijos pradžios liko du mėnesiai. Pasak organizacinio komiteto pirmininkės Lauros Šerkšnytės, studentai, ruošdamiesi renginiui, siekia padaryti daugiau, geriau ir įdomiau nei pernai. „Šiemet ...
    Asteroidas (nuotr. SCANPIX)
    Pro Žemę pralėks kalno dydžio asteroidas 2015.01.27 08:40 Pro Žemę netrukus praskries kalno didumo asteroidas – tokio dangaus kūno priartėjimo nematysime mažiausiai dešimtmetį, pirmadienį pranešė astronomai. Asteroidas „2004 BL86“ pavojaus mūsų planetai nekelia – prasilenkdamas nuo Žemės, jis bus daugiau nei triskart toliau Mėnulio. „Sausio 26 dieną, labiausiai priartėjęs ...
    Kremlius (nuotr. SCANPIX)
    „Mokslo sriuba“: kodėl Rusijos gyventojai palaiko savo prezidentą? 2015.01.26 10:59 1622 m. popiežius Grigalius XV siekdamas palaikyti kunigų misionierių veiklą bei paskatinti nekatalikiškų šalių krikštą, įkūrė „Šventąją kongregaciją tikėjimui platinti“. Tai pirmoji oficiali propagandos institucija. Propagandos žodis kilęs iš lotyniško žodžio „propagare“. Jis reiškia „platinti“. Įdomu tai, kad jis ...
    Niujorkas (nuotr. SCANPIX)
    Filmas vakarui. Pasaulis be žmonių 2015.01.25 17:00 Filmas apie tai, kas būtų, jeigu žmonės paliktų Žemę. Autoriai pateikia argumentuotą atsakymą: mes išvyktume – bėgant metams sugrįžtų Gamta, mūsų supančiota Žemė lengvai atsigautų. Iš visų biologinių rūšių žmonės žemėje paliko didžiausią žymę – tiesė kelius, statė tiltus, įkūrė miestus, statė elektros jėgaines ir laivus, ...
    Kosmosas (NASA nuotr.)
    Kas nutiktų, kosmose mėginant iššauti iš standartinio šaunamojo ginklo? 2015.01.25 14:00  Kosmosas, žinia, kupinas pavojų. Negana to, kad ten nėra oro ir yra visa persmelkianti žudanti spinduliuotė, kosmoso tyruose klaidžioja ir asteroidai, kometos, „marsiečiai“. Yra ten net ir astronautų paliktų maišų su organizmo šalinimo procesų "rezultatais". Bet jeigu kosmose susiklostytų tokia situacija, kad tektų ...
    Tarantulo ūkas (Hubble nuotr.)  (nuotr. Gamintojo)
    Keisti kosminiai aidai gali leisti naujai pažvelgti į Didįjį Sprogimą 2015.01.25 12:00  Ar girdite? Po visatą sklindantys aidai gali nešti žinią iš laikų netrukus po Didžiojo Sprogimo (DS). Ankstyviausiai Visatos šviesai yra daugiau nei 13 milijardų metų, jos fotonai mena laikus, kai DS sukurta plazma pakankamai atvėo, kad galėtų praleisti šviesą. Šie fotonai neša informaciją apie ankstyvąją Visatą, ...
    Meteoritas  (nuotr. SCANPIX)
    Meteorito iš Marso mįslė 2015.01.25 09:15  Arvydas Praninskas Maroke beveik prieš 4 metus aptiktas meteoritas iš Marso sukėlė didelį mokslininkų susidomėjimą. Manoma, kad jis liudija, jog šioje planetoje egzistavo gyvybė. Svetimas akmuo Tačiau tai – ne vienintelė šio iš dangaus nukritusio kosminio akmens užminta mįslė, pastebi Prancūzijos mokslo ...
    Vanduo (nuotr. SCANPIX)
    25 stulbinančios kūno paslaptys, kurias kiekvienas iš mūsų turėtų žinoti (I) 2015.01.25 08:30 Greitas gyvenimo būdas, nesveikas maistas, nuolat kamuojantis stresas, nepakankamas miegas, mažas fizinis ir psichinis aktyvumas ir dar daugybė kitų dalykų neigiamai veikia mūsų kūną tiek fiziškai, tiek psichiškai. Daugeliui mūsų sunku staiga imti ir atsisakyti savo blogų kasdienių įpročių. Tačiau palengvinti sau ir ...
    Prie kompiuterio (nuotr. Instagram)
    Mokslininkas: verslo procesus numatančios kompiuterinės programos padėtų išvengti daugelio klaidų 2015.01.24 17:54  Vaida Ražaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Prognozuoti verslo procesus ir pokyčių jiems įtaką galima įvertinti naudojant kompiuterines programas, sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus dr. Olegas Vasilecas, su kolegomis sukūręs pirminę programinės įrangos, kuri gali prognozuoti, kaip ...
    Mirtį nešantis duetas: Meksikos krantus vienu metu užgriuvo uraganas „Ingrid“ ir audra „Manuel“ (nuotr. SCANPIX)
    Kaip uraganams duodami vardai? (1) 2015.01.24 10:27 Anksčiau uraganai turėdavo tik moteriškus vardus, mat, juos pastebėję, jūreiviai vadindavo žmonų, mamų, mylimųjų vardais. Taip sako sinoptikė Audronė Galvonaitė. LRT Radijo klausytoja panoro sužinoti, kaip siaučiantys uraganai gauna vardus. „Dabar šėlsta uraganai: Anatolijus, Feliksas, Rita. Iš kur šita vardų kilmė?“ – ...
    Neutrinų detektoriai (Wikimedia Commons nuotr. )
    Didžiausias pasaulyje magnetas bus naudojamas Indijos neutrinų gaudyklėje 2015.01.23 16:15 Indijos fizikai leidžiasi į požemius. Jų vyriausybė uždegė žalią šviesą ir suteikė 235 milijonus dolerių Indijos neutrinų observatorijos (INO) statybai, pirmajai šalies požeminei laboratorijai, tirsiančiai silpnai sąveikaujančias, beveik bemases subatomines daleles. Eksperimentui bus naudojamas 50 000 tonų magnetinis ...
    Šuoliuojančio vandens fokusai (nuotr. leidėjų)
    Šuoliuojančio vandens fokusai Lašai nuo metalo atšoka lyg nežemiška substancija 2015.01.23 14:54 Pasirodo, vandenį įmanoma ir pašokdinti. Pašokdinti taip, kad jis tampa panašus į nežemišką substanciją. Reikalas tas, kad su vandeniu šiuo atveju viskas gerai – jis čia niekuo dėtas. Fokusų autorius – naujas metalas. Ročesterio universiteto mokslininkai sukūrė neįtikėtinai vandens poveikiui atsparų (hidrofobinį) metalą, ...
     Vroclavas (nuotr.enpundit.com)
    Grąžino nacių atimtus mokslų daktarų laipsnius 2015.01.23 11:08 Vienas Lenkijos universitetas ketvirtadienį atkūrė mokslų daktaro laipsnį 262 žmonėms, daugiausiai žydams, kurį artėjant Antrajam pasauliniam karui iš jų atėmė nacistinė Vokietija. Lenkijos vakariniame Vroclavo mieste surengtoje ceremonijoje dalyvavo nuo to neteisingo sprendimo nukentėjusių žmonių, daugelis kurių vėliau ...
    (Leidėjo nuotr.)
    Vandenyno gelmes apšviečia žuvys 2015.01.23 10:46 Per penkias ekspedicijas į Bahamus Kaimanų salose ir Saliamono salas JAV biologai nustatė 180 vandenyno gelmes nušviečiančių žuvų rūšis. Pasirodo, biofluorescencija tarp žuvų pasitaiko gerokai dažniau, nei manyta iki tol. Biofluorescencija vyksta, kai žuvis sugeria šviesą, o vėliau ją išskiria kitokios spalvos pavidalu. ...
    Audra Saulėje (nuotr. „Alloverpress.ee“)
    SDO padarė šimtamilijonąją Saulės nuotrauką 2015.01.22 15:13 NASA „Solar Dynamics Observatory“ (SDO) palydovas, fotografuojantis Saulę nuo 2010 metų, neseniai padarė šimtamilijonąją nuotrauką. Aplink Žemę su keturiais įrengtais teleskopais skriejantis SDO palydovas kasdien padaro 57 tūkst. Saulės nuotraukų. NASA duomenimis, šimtamilijonąją nuotrauką SDO teleskopai padarė sausio 19 ...
    Andromedos galaktika (NASA nuotr.)
    Andromedos gigapikseliai: kiek iš tikrųjų galaktikoje žvaigždžių 2015.01.21 15:52 Pasiekę pirmąją šios vaizdo medžiagos minutę bejėgiškai pripažinsite, kad net neįsivaizduojate, kiek galaktikoje gali būti žvaigždžių. Antrą filmo minutę apims jausmas, jog geriau net nebandyti suvokti to žvaigdžių kiekio. Trečią minutę sąmonėn pasibeldžia mintys apie begalybę ir pastebėjimas, jog tai, ką čia rodo, tėra ...
    Cerera
    Ar šiemet bus atrasta nežemiška gyvybė? 2015.01.21 13:00  2015 m. vykdomi kosminių tyrimų projektai teikia vilčių, kad galime tapti svarbių atradimų, susijusių su gyvybės paieškomis už Žemės ribų, liudininkais.
    Seminaras.VDU nuotr.  (nuotr. leidėjų)
    Lietuviško švietimo kokybė – ir mokytojų, ir mokslininkų rankose 2015.01.20 11:58 Lietuvos mokslininkai ir mokytojai trejus metus bendradarbiauja projekte, turinčiame šiandien itin aktualią misiją – užtikrinti kokybišką užsienyje gyvenančių arba iš svetur sugrįžusių lietuvių vaikų ugdymą, pranešė Vytauto Didžiojo universiteto atstovai.
     (nuotr. leidėjų)
    Saulės sistemoje gali būti dar dvi planetos 2015.01.19 19:45 Saulės sistemoje yra mažiausiai dar dvi neatrastos planetos už Plutono orbitos, mano ispanų ir britų astronomai. Oficialiai mūsų sistemoje yra aštuonios planetos, iš kurių labiausiai nuo Saulės nutolęs yra milžinas Neptūnas. Už jo esantį Plutoną Tarptautinė astronomų sąjunga (IAU) 2006 metais „pažemino“ iki nykštukinės ...

    Oras Lietuvos žemėlapyje

    Antradienis, 2015 m. sausio 27 d.
    Alytus
    0
    3.1 m/s
    Kaunas
    +1
    3.6 m/s
    Vilnius
    0
    3.1 m/s
    Panevėžys
    0
    2.2 m/s
    Klaipėda
    +1
    3.1 m/s
    Šiauliai
    0
    2.2 m/s
    Utena
    0
    3.1 m/s

    Vilnius

    Debesuota
    0
    Debesuota
    Toks jausmas lyg būtų -18
    «
    Dėkojame už išsakytą nuomonę!