Naujienos
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo 2006 m. spalio 20 d. 11 posėdžio stenogramos ištrauka (1 dalis).
Sutartiniai žymėjimai:
KL. - kalba arba klausia Seimo narys.
ATS. - kalba arba atsako parlamentarams liudijęs asmuo.
[ ... ] - praleistas posėdžio stenogramos tekstas, kuris neviešinamas.
( ... ) - dėl nekokybiško garso įrašo neiššifruojami žodžiai.
[ ... ]
KL. Jeigu patikslintume, tos pažymos buvo ruoštos vadovybei, siekiant informuoti vadovybę, kad jie priimtų sprendimą, ką toliau daryti su ta informacija, taip?
ATS. Ir taip, ir, sakysime, precedentas, kuris buvo precedentas. O galbūt dar nuo to pradėti? Kiek žinau, Seimui pateiktas Žvalgybos, Kontržvalgybos įstatymo projektas. Aš irgi asmeniškai dalyvavau jį rengiant. Tas projektas gimė ir jo kai kurios sąvokos gimė perkeltos iš kontržvalgybos stiprinimo programos. Visą eilę metų buvo nuostata, kas yra Saugumo departamentas, ar tai yra kriminalinio kažkokio persekiojimo institucija, ar tai yra ta institucija, kuri renka svarbią nacionalinio saugumo informaciją, ir ją atitinkamai teikia pagal visus metodinius ratus, ji turi apsisukti. Jeigu aš gavau, jeigu mes manome vidiniu įsitikinimu ir ta patirtimi, kurią turime, kad tą informaciją turėtų perskaityti Prezidentas, perskaityti Seimas, būtent šis komitetas mes ją visos bylos medžiagos, iš duomenų banko, iš viešosios informacijos, analitikas atsisėda, kritiškai įvertina tai, kas pasakyta kažkokiose suvestinėse, kurios, manau, yra būtent tie operatyviniai dokumentai, ir tai yra pateikiama departamento vadovams. Nė viename tame pavadinime nebus apie situaciją byloje, apie eigą bylos, tai yra informaciją apie kažkokį procesą, reiškinį, kuris vyksta ir valdybos vadovų nuomone svarbu informuoti pirmiausia, aišku, departamento vadovus. Be abejo, toliau tai, kiek žinau teisės aktus, teisingai, sprendimą priima tiktai generalinis direktorius. Nes nė viena informacija, kuri parengta, operatyvinė, kontržvalgybinė informacija nė viena neturi pagal instrukcijas išeiti be vadovo žinios.
Toliau, kadangi, aš sakau, tiek kontržvalgybos programos stiprinimas, tiek naujajame projekte, ir diskutuojant, diskusijose rengiant tuos, sakysim, vienas iš jų teisės aktas, kitas iš jų planuojamas ir pateiktas, Seimo diskusijose visą laiką buvo kalbama apie tai, kad būtent mes norime atsisakyti ikiteisminio tyrimo kaip tokio, kad mes informuojame galbūt STT, galbūt Generalinę prokuratūrą, jie pradeda ikiteisminius tyrimus. Tai štai toks dalykas. Paskui praktikoje buvo, kuriame irgi asmeniškai susidūriau, precedentas, t.y. kai sprendėsi buvusio ūkio ministro problema (Negirdėti) buvo sudaryta Seimo komisija.
KL. Kurio, patikslinkite?
ATS. Viktoro Uspaskicho[ ... ]
KL. Jūs turite omeny aiškiau pasakykite.
ATS. Tuo metu aš vadovavau operatyviniam tyrimui, kuris vykdė tyrimą, ir dar ką noriu pasakyti, kad tai yra tas pats tyrimas, tai yra kas padaryta, sakysim, ikiteisminiai tyrimai atliekami Generalinėje prokuratūroje, tai yra tąsa šito tyrimo. Ir tada aš kitaip ir negaliu, sakysime, buvo toks precedentas, sprendėsi irgi, ar pateikti, ar nepateikti, ar mes sugadinsime operatyvinį t.y. tyrimą, ar ne. Ar mes žinome, kad, ir žinome, ir žinojome, kad toje komisijoje dalyvaus iš Darbo partijos žmonės. Ir mes žinojome, kad kai jie išgirs tuos pokalbius, jie supras, kas kalba. Bet esmė buvo ne ta. Mes atsisėdę sprendėme, ir paskui tas buvo išsakyta departamento vadovybei, kad kas yra svarbiau. Iš viso toks klausimas, kas yra svarbiau, ar mūsų tyrimai, ar tai, kad valstybės vadovas priims neteisingą sprendimą, neturėdamas pilnos informacijos apie tai 2 psl. >
qocmqic 2008-07-06 06:16
MVrLnp ekxhwdygywzx, [url=http://sfeqjbtviaml.com/]sfeqjbtviaml[/url],...